Šeštadienio vieta Šiandien šeštadienis, ir Rūtai reikia mokėti už vietą. Rūta dirba turguje prie savo stalo. Ant stalo yra duona, sūris, kiaušiniai ir obuoliai. Rūta žino kiekvieno žmogaus užsakymą. Pirma ateina Ona. „Labas, Rūta.“ „Labas, Ona. Duona ir sūris?“ „Taip. Ir du kiaušiniai.“ „Štai tavo duona, sūris ir kiaušiniai.“ Ona padeda pinigus ant stalo. „Kiek?“ „Tiek, kiek visada.“ „Ačiū.“ „Ačiū tau.“ Prie stalo ateina Matas. „Labas, Rūta.“ „Labas, Matai. Duona, sūris ir obuolys?“ „Taip, bet šiandien turiu mažai pinigų.“ „Kiek turi?“ „Turiu tris eurus.“ Rūta pažiūri į duoną. „Už tris eurus gali gauti duoną ir obuolį.“ „O sūrio negaliu?“ „Šiandien negali.“ Matas paima duoną ir obuolį. „Rytoj atnešiu kitus pinigus.“ „Gerai.“ Matas nueina. Rūta suskaičiuoja pinigus. Dar trūksta pinigų už vietą. Ji paima duoną ir padeda ją prie stalo krašto. Tada ateina Ona. „Rūta, dar noriu vieno sūrio.“ „Štai.“ Ona žiūri į Rūtą. „Ar viskas gerai?“ „Trūksta pinigų už vietą.“ „Kiek trūksta?“ „Penkių eurų.“ Ona paima pinigus. „Imk.“ „Ne, Ona.“ „Imk. Aš noriu sūrio.“ „Bet sūris kainuoja du eurus.“ „Tada duok man tris sūrius.“ Rūta paima tris sūrius. Ona padeda penkis eurus. „Dabar viskas gerai?“ „Dabar gerai.“ Ateina Matas. Jis turi rankoje mažą maišą. „Rūta, turiu dar du eurus.“ „Tu jau pirkai duoną ir obuolį.“ „Žinau. Bet noriu sūrio.“ Rūta padeda sūrį ant stalo. „Šis sūris kainuoja du eurus.“ Matas paima sūrį. „Rytoj vėl ateisiu.“ „Žinau.“ „Kaip žinai?“ „Rytoj tu visada perki duoną, sūrį ir obuolį.“ Matas žiūri į stalą. „Rytoj pirksiu tik duoną.“ „Gerai. Tada žinosiu kitą užsakymą.“ Matas padeda du eurus ir nueina. Rūta uždaro dėžę su pinigais.